Dictionary of the Lithuanian Language.
išpuikimas — išpuiki̇̀mas dkt. Žmõgų puõšia ne išpuiki̇̀mas, o kuklùmas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
dingojimas — dìngojimas sm. (1) Š, dingojimas (1) K; R112 1. → dingoti: Ne koksai sapnas arba koks dingojimas yra, bet visai žinoma tiesa Ns1846,1. 2. išpuikimas, didžiavimasis: Jis niekingame savo dingojime yra prigautas RBJob15,31. dingojimas;… … Dictionary of the Lithuanian Language
fanaberija — fanabèrija sf. (1) DŽ, fanabẽrija (1) nj. tuščias išdidumas, išpuikimas, pūtimasis: Fanaberijos, ambicijos kupini rš. Zaras fanabẽriją pastrajina ir neina Lp … Dictionary of the Lithuanian Language
išpuika — ìšpuika sf. (1) 1. išpuikimas: Atsirado pinigai, su jais drauge atsirado ir išpuika, reikalaujanri pinigų savo pomėgiams rš. 2. scom. žr. išpuikėlis: Ar aš tokia ìšpuika, t. y. didična, puiki?! J. Koks tu išpuika! Vr … Dictionary of the Lithuanian Language
kuklumas — kuklùmas sm. (2) → kuklus: 1. Ne išpuikimas, o kuklumas puošia žmogų rš. Kuklumu ir susilaikymu jis skyrėsi nuo savo bendrakeleivių P.Cvir. Būga mokslo darbe pasižymėjo dar ir kitu tauriu bruožu – kuklumu K.Kors. Jūsų kuklumas tebūna žinomas… … Dictionary of the Lithuanian Language
kūrybiškumas — kūrybiškùmas sm. (2) → kūrybiškas: Kūrybiškumo priešas – išpuikimas rš. Menininkų kūrybiškùmo laipsniai yra labai įvairūs FT. Mes džiaugiamės dainiaus kūrybiškumu rš … Dictionary of the Lithuanian Language
nupuikimas — nupuikìmas sm. (2) → nupuikti: Toks jo nupuikìmas – su žmogum nebešneka! Rm. puikimas; išpuikimas; nupuikimas … Dictionary of the Lithuanian Language
pervertinimas — sm. (1) NdŽ, DŽ1 → 1 pervertinti: 1. KŽ Estetizmas – formos grožio, meno hedonistinės funkcijos pervertinimas LTEIII385. Išpuikimas ir savo jėgų pervertinimas jau ne kartą yra pakenkęs E.Miež. 2. Ideologinis Nėries brendimas, senųjų vertybių… … Dictionary of the Lithuanian Language
porė — 2 põrė sf. (2) 1. J vištos kuodas. 2. prk. išpuikimas, pūtimasis: Ana pakėlė porę savo J. 3. puošeiva: Jų mergos tokios põrės Skr … Dictionary of the Lithuanian Language
puikis — 1 puĩkis sm. (2) 1. DŽ gražumas, puikumas: Kas ne puĩkis panos: strazdanota lig žemės! (iron.) Šts. Kas tos dienos par puĩkis, saulė žeme ritinėjasi! Krkl. 2. išpuikimas, pasipūtimas: Koks jo puĩkis! J1. Kas ne per puĩkis, nė šnekėtis… … Dictionary of the Lithuanian Language
